Balandžio 8 dieną minėta pasaulinė romų diena, skirta labiau pažinti ir skleisti romų kultūrą, atsikratyti išankstinių nusistatymų, susipažinti su tikruoju romų paveikslu, tradicijomis, kultūra. Išvakarėse, balandžio 7 d., Romoje vyko tarptautinė konferencija skirta romų bendruomenės situacijai Europoje. Popiežius Pranciškus konferencijos dalyviams parašė sveikinimo žinią, kurią pasirašė Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolin.
Žinioje rašoma, kad popiežius džiaugėsi sužinojęs apie Vengrijos ambasados prie Šventojo Sosto surengtą konferenciją, skirtą romų kilmės gyventojų integracijai platesnėje Europos bendruomenėje. Šventasis Tėvas ragina susirinkusius atsižvelgti į visus tuos atvejus, kai romų bendruomenė išstumiama iš dalyvavimo visuomenės gyvenime ir negali naudotis jos gerove, ir rasti sprendimus kaip įveikti kliūtis, kurios trukdo romams džiaugtis pamatinėmis teisėmis bei vykdyti savo pareigas. Kai individai ir bendruomenės yra laisvi visapusiškai dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir pasiūlyti savo įnašą, tada galima sukurti taikų sugyvenimą, kur skirtingos kultūros ir tradicijos gina savo vertybes, ne perimdamos uždarą ar priešingą požiūrį, bet kurdamos dialogą ir integraciją. Tokiu būdu visuomenėje apsaugomas ir puoselėjamas bendrasis gėris, o tie, kurie labiausiai marginalizuojami, gali pilnai įsijungti į bendruomenės gyvenimą, - rašoma popiežiaus žinioje.
Konferencijoje pranešimą skaitė kardinolas Peter Turkson, Visapusiško žmogaus vystymosi dikasterijos prefektas. Pranešime apie romų sielovadą ir socialinę integraciją jis pasakojo apie dikasterijos darbą, kurį ji atlieka šioje srityje.
Romai yra skaitlingiausia etninė mažuma Europoje, tačiau nepaisant to, kad ji šiame žemyne gyvena jau šimtmečius, tai labiausiai marginalizuojama ir diskriminuojama bendruomenė. Dėl įvairių priežasčių romai dažnai neturi įvairių teisių ir negauna pagalbos, kurią garantuoja įstatymai. Didžiausia problema, pasak kardinolo, su kuria jie susiduria – „antičigonizmas“, vis labiau plintantis reiškinys, kuris neretai iššaukia smurto ir rasizmo veiksmus.
Romų integracijos procesas ragina visuomenę pažinti jų tapatybę, istoriją ir vertybes. Integracija turi remtis keturiomis pamatinėmis kolonomis, teisėmis, kurios šiems žmonėms dažnai užgintos – švietimas, darbas, medicininė pagalba ir orios gyvenimo sąlygos. Pasak kardinolo Turkson, švietimas yra pirmasis faktorius, būtinas integracijai, nes parengia žmogų, gebantį aktyviai dalyvauti politiniame, ekonominiame gyvenime lygiomis teisėmis su kitais. Savo ruožtu romai kviečiami sąmoningai atsiliepti į iniciatyvas, skirtas jų integracijai, ypač aktyviai raginamas įsitraukti jaunimas. Būtų prasminga, anot kardinolo, sustiprinti pastangas, jau įdėtas jų formacijai, kad jie patys taptų tikromis integracijos ašimis, vadovaujantis šūkiu: veikti dėl jų, o ypač su jais.
Romų pastoracijai Bažnyčia skiria ypatingą dėmesį, atsižvelgdama į jų kultūrinę įvairovę, tapatybę, mąstymą, tradicijas, gindama jų teises. Ypatingos meilės ir rūpesčio romais ženklais pažymėta popiežių veikla, pradedant pal. Pauliumi VI, kuris nešė Evangelijos žinią romams ne kartą lankydamas jų gyvenvietes, baigiant popiežiumi Pranciškumi, priėmusiu romų piligrimus privačioje audiencijoje 2015 m. spalio 26 d. Popiežius Jonas Paulius II romų kilmės ispanų kankinį Zefiriną pakėlė į altorių garbę 1997 m. o popiežius Pranciškus 2017 m. kovą palaimintąja paskelbė romų kilmės tikinčiąją Emiliją Fernández Rodriguez.
Ypatingas dėmuo romų sielovadoje – jų dvasininkai. Reikia paminėti, kad pasaulyje yra apie 170 romų kilmės dvasininkų, kurie savo tautiečiams yra evangelinio tyrumo liudytojai bei tiltai tarp romų bendruomenės ir didžiosios daugumos visuomenės. (Vatikano radijas)
Nuotrauka: Romų bendruomenės šventė - AP
